KĄ SAKO KREMLIAUS PROPAGANDISTAI:
Rusijai, nuo visapusiškos karinės invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario mėn., Europos Sąjunga (ES) patvirtino vienuolika sankcijų paketų, paverčiant Rusijos Federaciją daugiausiai sankcijų sulaukusia šalimi pasaulyje. Reaguodama į tokį Europos Sąjungos sprendimą, Rusija panaudojo visas informacines priemones, kad parodytų tiek vidinei, tiek tarptautinei auditorijoms, jog Vakarų taikomos sankcijos „nedaro jokios įtakos Rusijos ekonominei ar socialinei raidai“.
Priklausomai nuo auditorijos, prokremliškos žiniasklaidos skleidžiami naratyvai įgyja įvairių formų ir savyje talpina įvairaus pobūdžio aiškinimų. Vidinei Rusijos auditorijai atkakliai teigiama, jog Vakarų taikomos sankcijos neveikia. Tuo tarpu tarptautinei auditorijai transliuojama žinutė yra nukreipta į Vakarų valdžios atstovų sprendimus bei neva patiems Vakarams ydingą Rusijai taikomų sankcijų politiką. Šie bei kiti panašūs su sankcijų veiksmingumu susiję naratyvai yra taipogi glaudžiai susiję su kitu, plačiai paplitusiu naratyvu, kuris teigia, jog „Europos Sąjunga negalėtų išgyventi be Rusijos tiekiamų dujų“.
Pagrindinis minėtų žinučių tikslas – sudaryti įspūdį, jog vienas po kito Tarybos tvirtinami sankcijų paketai aiškiai juntamos įtakos Rusijos valstybei nedaro, o galbūt net sustiprina.
PAGRINDINĖS KREMLIAUS SKLEIDŽIAMOS ŽINUTĖS:
„Šiai dienai racionalios alternatyvos Rusijos teikiamoms dujoms Europai nėra“ – taip 2022 m. balandį teigė Vladimiras Putinas.
„Kaip jau minėjo prezidentas Putinas, Rusija šiuo metu yra lyderė pagal įvestų sankcijų skaičių. Daugiau nei 5000 atskirų aktų, beveik dvigubai daugiau nei buvo įvesta Iranui ir Šiaurės Korėjai. Tačiau akivaizdu, jog nepaisant sankcijų Rusija išlieka stipri kaip niekada“, – 2022 m. kovą sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. [2]
„<...> ir apskritai, Europos Sąjungos ekonomika iki šiol negali apsieiti be rusiškų dujų. Todėl man visai nenuostabu, kad nepavyko susitarti dėl viršutinės rusiškų dujų kainų ribos“, – taip 2022 m. rugsėjį teigė Rusijos diplomatas Vladimiras Čižovas, pridurdamas, jog dėl to Europos laukia „atšiaurios žiemos“.
REALUS SITUACIJOS VERTINIMAS:
Minėti naratyvai turi aiškų strateginį tikslą – įtikinti vidinę Rusijos auditoriją, jog Rusija nėra agresorė kare su Ukraina, tuo pačiu pabrėžiant Rusijos geopolitinį savarankiškumą bei atmetant bet kokią tarptautinę kritiką nukreiptą į Rusijos pusę. Akivaizdu, jog Kremliaus režimo finansuojamos žiniasklaidos užduotis vidiniame informacijos burbule yra itin plati bei yra įpareigota atvaizduoti Rusijos ekonomiką kaip nepaveikią Vakarų sankcijoms, taip išlaikant teigiamą visuomenės inercinę jėgą karui Ukrainoje tęsti.
Nors Rusija ir toliau kruopščiai slepia vidinius šalies ekonominių rezultatų vertinimus, ekonominiai rodikliai rodo, kad ribojamosios priemonės daro neabejotiną poveikį Rusijos ekonomikai. Sankcijos, kaip ir buvo numatyta, paveikė tikslines Rusijos ekonomikos sritis. Šalies finansų sektorius praranda šimtus milijardų dolerių, o naftos ir dujų eksporto apimtis bei vertė ženkliai sumažėjo. Sustojus užsienietiškų detalių importui į Rusiją, dalis Rusijoje veikiančių gamyklų buvo priverstos neribotam laikui sustabdyti gamybinius procesus, o tarptautinės kompanijos – pasitraukti iš Rusijos rinkos neribotam laikui.
Vertinant 2023 m. Rusijos pirmojo ketvirčio realųjį bendrąjį vidaus produktą (BVP) nustatyta, jog šis buvo nuo 7 iki 10 procentų mažesnis nei jis būtų buvęs, jei ribojamosios priemonės nebūtų pradėtos taikyti. Šis vertinimas palygino Rusijos BVP augimo prognozes prieš ir po invazijos į Ukrainą 2022 m. vasario mėn. [4]
Dėl Vakarų taikomų sankcijų, Rusijos pajamos iš naftos ir dujų eksporto per 2023 m. balandžio mėnesį sumažėjo nuo 22,5 mlrd. iki 8,1 mlrd. JAV dolerių.[5]
Daugiau nei 1000 pasaulinio masto bendrovių paliko Rusiją [6], o tai neabejotinai turėjo reikšmingų padarinių šalies ekonomikai. Tarptautinių įmonių vykdoma veikla šalyje kūrė 35 procentus Rusijos BVP ir aprūpino 12 procentų šalies gyventojų darbo vietomis.
Pagrindinė Rusijos ekonomikos stiprybė - naftos ir dujų eksportas, kuris prieš karą kasmet sudarė daugiau nei 50 procentų visų šalies eksporto pajamų ir 20 procentų bendrojo vidaus produkto, pradėjo nepaliaujamai silpti. Nors V. Putino, o kartu ir pačios Rusijos, pajamos iš energetikos sektoriaus pirmaisiais mėnesiais po invazijos augo, Vakarų įvestos ribojamosios priemonės bei ekonomikos neapibrėžtumas šį augimą ženkliai pristabdė. Nuo 2023 m. vasario mėn. Rusijos praradimai naftos ir dujų eksporto sektoriuje per dieną siekia apie 500 mln. JAV dolerių per dieną ir šis skaičius tik didėja. [7]
Iki Rusijos invazijos į Ukrainą 2022-ųjų pradžioje, net 86 procentai į Europos namų ūkių patenkančių dujų buvo tiekiamos iš Rusijos. Tačiau šiltesnė nei įprasta žiema lėmė ženkliai mažesnį rusiškų dujų poreikį. Nors šiai dienai Rusijos gaunamos pajamos iš į Europą bei už jos ribų tiekiamų dujų pardavimų siekia apie 20 procentų, šis skaičius ženkliai mažėja. Didžiausią neigiamą poveikį rusiškų dujų pardavimams lėmė ne tik palankios klimato sąlygos, tačiau ir sėkminga Europos energijos šaltinių diversifikacija, padėjusi ženkliai sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir taip sumažinti perkamų dujų vos iki 7 procentų. [8]
Prokremliškiems žiniasklaidos atstovams pareiškus, jog Europai, sumažinusiai priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių, ši grįš į „tamsiuosius amžius“, realybė Europos energijos rinkoje pasirodė esanti pozityvesnė nei ją piešia Rusija. Gamtinių dujų kainos Europoje, pirmą kartą nuo karo Ukrainoje pradžios, atsitiesė ir grįžo į įprastą kainų lygį ir šiai dienai sudaro apie 30 eurų už megavatvalandę. [9]
Rusijos kariuomenei patiriant vis didesnius technikos nuostolius, šalis tampa nebepajėgi operatyviai atstatyti nuosavų karinių išteklių iki prieškarinio lygio, keičiant ją naujai pagamintomis sistemomis. Svarbu paminėti, jog šį Rusijos ginkluotųjų pajėgų silpnėjimą lėmė ne tik Rusijos kariuomenėje įsišaknijusi korupcija, bet dar 2014 m. Europos Sąjungos įvestos sankcijos [10], kurių dėka Rusijos kariuomenė šiai dienai yra silpniausia per visą savo istoriją.
Reikšmingą neigiamą poveikį Rusijos ekonomikai lėmė tarptautinėms Europos bei JAV kompanijoms priklausančių automobilių gamyklų uždarymas. Automobilių gamybos apimtims Rusijoje sumažėjus tris kartus, o pardavimas – 59 procentams, automobilių pramonė Kalugos ir Kaliningrado srityse, kuriose automobilių gamyba buvo didžiausia, susitraukė 20 procentų. [11]
Norint įvertinti ar prieš Rusiją nukreiptos sankcijos yra veiksmingos, būtina atsižvelgti ir į jų tikslus bei numatomą socialinę ar ekonominę naudą. Viena iš pagrindinių siekiamybių įvedant bet kokio tipo sankcijas yra parodyti Kremliaus režimui, jog Vakarų šalys yra pasiruošusios pasiųsti stiprų politinio ryžto bei vienybės signalą karo Europoje akivaizdoje. Kita, ne ką mažiau svarbi sankcijų prieš Rusiją užduotis yra sumenkinti Rusijos galimybę vykdyti karo veiksmus. Pradėjusios „bausti“ Rusiją sankcijomis, Vakarų demokratijos viliasi, jog sankcijos palaipsniui silpnins Rusijos ekonomiką, o ypač - šalies energetinį sektorių. Vertinant pagal viršuje minėtus kriterijus, Rusijos silpnėjimas jau vyksta, o sankcijų veiksmingumas yra akivaizdus. [12]
Svarbu paminėti, jog sankcijų poveikis nėra staigus bei nebus juntamas iš karto. Tai yra laipsniškas bei laiko reikalaujantis procesas. Žinoma, Rusijos ekonomika ilgalaikėje perspektyvoje nežlugs, tačiau akivaizdu, jog sankcijos turės rimtų pasekmių Rusijos ekonomikos technologinei raidai bei plėtrai. Ilgalaikėje perspektyvoje didžiajai Rusijos visuomenės daliai tai reikš laipsnišką prekių kokybės degradaciją, tuštėjančias vakarietiškomis prekėmis užpildytas parduotuvių lentynas bei vis ribotesnę prieigą prie kasdienių paslaugų, kurios iki Rusijos invazijos į Ukrainą buvo tapusios įprastomis ir lengvai pasiekiamomis plačiajai visuomenei.
Šaltiniai:
"Debunker" - tai Debunk.org dezinformaciją griaunančių straipsnių serija, kurioje daugiausia dėmesio skiriama prokremliškų šaltinių skleidžiamam žalingam melui ir propagandai. Kitus straipsnius rasite debunk.org/debunker.