Praėjus kelioms savaitėms po sankcijų dėl prekių tranzito į Kaliningradą įvedimo, po LRT English paskyros "Facebook" pranešimais šia tema pastebėtas reakcijų suaktyvėjimas. Tyrimo duomenimis, daugiausiai reakcijų po įrašais paliko netikros, įtariamos trolių arba botų paskyros - tokiu būdu siekta dirbtinai išplėsti šių įrašų auditoriją ir komentarų skiltyse platinti žalingus naratyvus. Analizė taip pat atskleidė įtartinų paskyrų ryšį su organizuota operacija nusipirkti prieigą prie socialinių tinklų profilių.
Tyrimą atliko DebunkEU.org analitikai Aleksandra Michałowska-Kubś ir Jakub Kubś.
Santrauka
2022 m. birželio 1 d. - rugpjūčio 31 d. paskelbti LRT English „Facebook“ puslapio įrašai apie Kaliningrado sankcijas sulaukė žymiai daugiau dėmesio - vienas iš jų net 111 kartų daugiau reakcijų, nei įprastinis reakcijų vidurkis.
Reakcijų į LRT English „Facebook“ puslapyje publikuotus pranešimus pasiskirstymas atskleidė, kad jų kiekis buvo auginamas nenatūraliai, siekiant dirbtinai suaktyvinti turinio sklaidą.
Automatinė duomenų analizė parodė, kad paskyros, sąveikavusios su LRT English pranešimais, yra kilusios iš 91 šalies, 57 % jų - iš Afrikos ir Azijos.
Atlikus rankinę 847 paskyrų analizę paaiškėjo, kad daugiau nei pusė jų (56,9 %) yra įtartinos, daugiausia kilusių iš Nigerijos, Kenijos ir Filipinų.
Tyrimas atskleidė, kad du vartotojai, reklamuojantys galimybę gauti užmokestį pagal socialinių tinklų „paskyros nuomos“ schemą, taip pat sąveikavo ir su LRT English pranešimais. Ši informacija leidžia daryti prielaidą, kad būtent toks buvo šios kampanijos modus operandi. Paminėtina, kad vienas iš šių vartotojų susijęs su Rusija.
8936 komentarų analizė atskleidė kelias reikšmingas grupes, įskaitant ir propaguojančias anti-ukrainietiškus ir pro-rusiškus naratyvus, kurie pasiekė auditoriją visame pasaulyje.
Atsižvelgdama į vis dažniau aptariamą neautentiško elgesio socialiniuose tinkluose problemą ir plačiai paplitusią botų bei trolių veiklą, organizacija „DebunkEU.org“ ištyrė Lietuvos nacionalinio transliuotojo „Facebook“ puslapyje LRT English paskelbtus dirbtinai sustiprintus įrašus, skirtus sankcijoms, įvestoms tam tikrų prekių tranzitui į Kaliningradą.
Atliekant analizę naudotos socialinių tinklų analizės įmonės Graphika sukurtos technologijos, kurios skirtos sudaryti interneto bendruomenių žemėlapius ir suprasti jų veiklą.
2022 m. birželio mėn. reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą, Lietuva pradėjo įgyvendinti ES sankcijų paketą tam tikroms rusiškoms prekėms, įskaitant statybines medžiagas. Draudimas įsigaliojo birželio 18 d. vidurnaktį. Šis ES sankcijų paketas paskatino Kremliaus kampaniją prieš Lietuvą ir sukėlė Rusijos Federacijos politikų komentarų bangą. Pavyzdžiui, Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas pavadino draudimą priešiškais veiksmais ir teigė, kad Rusijos atsakas „turės rimtas neigiamas pasekmes Lietuvos gyventojams“. Rusijos užsienio reikalų ministerija įspėjo, kad Vilnius turi nutraukti „atvirai priešišką“ veiklą, o Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad "situacija yra daugiau nei rimta". Panašūs grasinimai, palaikantys įtampą tarp Lietuvos ir Rusijos, aidėjo ir likus kelioms savaitėms iki sankcijų įvedimo, kai Rusijos Dūmos deputatas siūlė atšaukti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą.
Susiklosčiusi situacija tapo pretekstu skleisti melagingą ar klaidinančią informaciją, pavyzdžiui, kad tranzito draudimas buvo išimtinai Lietuvos sprendimas, dėl jo Kaliningrado teritorijoje kils badas (nors plataus vartojimo prekių gabenimui sankcijos nebuvo taikomos), dėl kurio prasidės Trečiasis pasaulinis karas.
Tranzito sankcijų klausimas buvo plačiai aptarinėjamas ir Lietuvos žiniasklaidoje - Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) rašė apie situaciją, nuorodas į savo straipsnius skelbė socialiniuose tinkluose, taip pat ir savo „Facebook“ puslapyje LRT English.
LRT straipsniai apie Kaliningrado sankcijas plinta kaip virusas
Nors LRT yra viena didžiausių žiniasklaidos priemonių Lietuvoje, LRT English puslapyje publikuojami pranešimai paprastai sulaukia palyginti nedidelio reakcijų skaičiaus. Nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. birželio mėn. pradžios vienam įrašui vidutiniškai teko 42 reakcijos. Tačiau birželio antroje pusėje reakcijų skaičius po kai kuriais įrašais apie Kaliningrado tranzito situaciją šoktelėjo į viršų, sukeldami tūkstančių „patinka“ paspaudimų ir komentarų bangą.
Nuo 2022 m. birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. LRT English paskelbti įrašai iš viso sulaukė 45 700 reakcijų. Atrinkti 14 pranešimų pasižymėjo ypač ryškiu šuoliu, vienas jų sulaukė net 111 kartų daugiau reakcijų nei vidutiniškai. Pažymėtina, kad daugiausia reakcijų sulaukę įrašai atsirado nuosekliais 10-14 dienų intervalais.
Kai kurie įrašai apie Kaliningradą surinko šimtus ar tūkstančius reakcijų, komentarų ir pasidalijimų. Paminėtina, kad interakcijų su kai kuriais LRT English įrašais skaičius buvo daug didesnis arba panašus į didžiųjų pasaulio žiniasklaidos priemonių, tokių kaip Reuters, BBC News ir CNN.
Liepos 7 d. LRT English „Facebook“ puslapyje paskelbta apie įtartinai padidėjusį aktyvumą straipsnių apie Rusiją, Kaliningradą ir kai kuriomis kitomis temomis atžvilgiu. Žurnalistai pažymėjo, kad neautentiškas elgesys kilo iš „kaip atrodo, netikrų paskyrų, kurios skleidžia neapykantos kalbą bei dezinformaciją“. Dėl to puslapio administratoriai nusprendė apriboti galimybę komentuoti tam tikrus pranešimus. Tačiau draudimas reikšmingai nesumažino reakcijų į vėlesnius pranešimus, susijusius su Kaliningrado tranzito situacija, skaičiaus.
Išanalizuoti duomenys
Ši analizė sutelkta į straipsnius, susijusius su Kaliningrado tranzitui įvestomis sankcijomis (13 straipsnių) arba apskritai su uždraustomis rusiškomis prekėmis (1 straipsnis), paskelbtus 2022 m. birželio 1 d. - rugpjūčio 31 d. laikotarpiu.
Iš viso išanalizuota 14 publikacijų. Šie „Facebook“ puslapyje LRT English paskelbti įrašai pasižymėjo didžiausiu bendru interakcijų skaičiumi - nuo 982 iki 8389 (reakcijos, komentarai ir pasidalijimai kartu sudėjus). Tačiau reikėtų pabrėžti, kad tik 6 įrašai sukėlė didesnį komentarų skaičių. Taip atsitiko dėl to, kad tam tikru metu LRT English puslapyje buvo apribota galimybė komentuoti įrašus apie Kaliningradui taikomas sankcijas, nes administratoriai teigė, kad tokio turinio įrašai pasižymi nenatūraliai dideliu reakcijų skaičiumi.
Automatizuota paskyrų kilmės šalies analizė
Analizuojant paskyras, kurios reagavo, komentavo ir dalijosi LRT English „Facebook“ pranešimais, išryškėjo didelė jų kilmės šalių įvairovė. Peržiūrėjus jas rankiniu būdu, paaiškėjo, kad kai kuriais atvejais nesutapo vartotojo vardas ir paskyros adresas (URL), kartojosi paskyrų profilio paveikslėliai, taip pat paslėptos skiltys su paskyros lokacija. Tai daugiausia buvo susiję su netikromis paskyromis, kurių kūrėjai norėjo nuslėpti savo tapatybę. Vis dėlto, mūsų nuomone, daugeliu atvejų naudotojų vardai atitiko jų geografinį - kultūrinį kontekstą.
Automatinei paskyrų kilmės šalies analizei naudojome Namsor programą. Tyrimo tikslais susiaurinome paskyrų skaičių iki tų, kurių lokaciją programa galėjo nustatyti 80 % tikslumu. Pagal šį kriterijų atrinkome 2712 unikalių paskyrų, kurios sąveikavo (reagavo, komentavo ir dalijosi) su LRT English įrašais 3514 kartus. Remiantis mūsų surinktais duomenimis, į probleminius įrašus apie Kaliningradą sulaukta atsakymų iš 91 šalies.
Atitinkamai, aktyviausiai po pranešimais apie Kaliningradą reiškėsi paskyros iš Lenkijos, Lietuvos, Nigerijos, Kenijos ir Bangladešo. Nors Lietuvos ir jos artimiausios kaimynės Lenkijos atveju padidėjusį susidomėjimą šia tema galima nesunkiai paaiškinti, didelis reakcijų srautas iš Afrikos ir Pietų Azijos šalių greičiausiai yra nenatūralus. Šių šalių paskyros paprastai retai įsitraukia į LRT English skelbiamą turinį.
Naudodamiesi ta pačia duomenų imtimi, atlikome regionų pasiskirstymo testą. Paaiškėjo, kad daugiau nei pusė paskyrų, sąveikavusių su įrašais, buvo iš Afrikos arba Azijos, o tai reiškia, kad šios paskyros dažniausiai dalyvavo stiprinant "LRT English „Facebook“ įrašus.
Kadangi nustatėme didelį srautą iš šalių, kurios paprastai neteikia daug dėmesio LRT English pranešimais, nusprendėme atlikti išsamią didelės imties analizę, kuri padėjo nustatyti, kad daugelis šių paskyrų turi neautentiško elgesio požymių.
Rankiniu būdu atlikta duomenų analizė
Išsami 847 paskyrų analizė leidžia teigti, kad daugiau nei pusė (56,9 %), tikėtina, yra troliai arba botai. Šios paskyros buvo kilusios iš 91 šalies, daugiausia iš Afrikos ir Azijos valstybių (77 %). Iš viso rankiniu būdu patikrintos įtartinos paskyros paliko 947 reakcijas, o tai reiškia, kad kai kurios iš jų su LRT English „Facebook“ pranešimais sąveikavo daugiau nei vieną kartą.
Tyrimo duomenimis, trys pagrindinės įtartinų paskyrų kilmės šalys yra Nigerija, Kenija ir Filipinai. Atsižvelgiant į anksčiau užfiksuotus socialinių tinklų botų ir trolių ūkių naudojimo šiuose regionuose atvejus, tai buvo dar viena užuomina, rodanti, kad LRT English pranešimai buvo išpučiami dirbtinai.
Sudarėme keleto ženklų, rodančių, kad paskyra yra neautentiška (t. y. trolio, boto, nulaužtos paskyros), sąrašą:
labai nauja sukūrimo data,
įtartinas profilio aktyvumas (pvz., paskyra neatkyvi metų metus arba atvirkščiai yra „hiperaktyvi“, pranešimus skelbia nuolat),
skelbiamas išimtinai politinis turinys,
nesutampantis paskyros pavadinimas ir URL nurodytas vardas (pvz., nesutampanti lytis, geografinis-kultūrinis regionas),
įtartinai didelis draugų skaičius (daugiau nei 2 000) ir kt.
Sekėjai iš botų fermų Nigerijoje
Tyrimas leido nustatyti kelis dėsningumus, pagal kuriuos galima identifikuoti įtariamųjų grupes, pasižyminčias tam tikromis savybėmis. Paskyrų, kilusių iš Afrikos valstybių, atveju, vienas ženklų buvo neįprastai didelis ir panašus draugų skaičius (4 900) daugelyje paskyrų, kurios reagavo į LRT English pranešimus. Dauguma profilių, kuriems būdingas šis požymis, buvo kilę iš Nigerijos.
Tyrimo metu analitikai taip pat aptiko grupę iš Afrikos kilusių paskyrų, skirtų pro-kremliškai propagandai skleisti, kaip parodyta pateiktuose pavyzdžiuose [1, 2, 3, 4]. Verta pažymėti, kad šių paskyrų dalyvavimas skleidžiant LRT English pranešimus apie Kaliningradą yra dar vienas neautentiško turinio stiprinimo įrodymas.
Išsami analizė leido nustatyti nedidelę paskyrų grupę, kurioje greičiausiai yra sutelkti botai. Šių profilių vardai užrašyti panašia forma, panašios ir jų „biografijos“, aktyvumas ir sąveika su kitomis įtartinomis paskyromis.
Įtarimą keliančios paskyros turėjo ir kitų bendrų bruožų, pavyzdžiui, „biografijoms“ apibūdinti naudoti simboliai, gana dažnai nurodantys, kad tai yra „Facebook VIP paskyros“. Be to, paskyros buvo susietos ir su kitų socialinių tinklų profiliais, tačiau šios nuorodos buvo arba neaktyvios, arba vedė į kieno nors kito paskyrą. Be to, pačios paskyros kartais nurodydavo savo „WhatsApp“ numerius - patikrinus kai kuriuos jų paaiškėjo, kad jie susieti su sukčių internetinių pokalbių kambariais (angliškai „chat rooms“).
Dauguma potencialių botų paskyrų iš Afrikos turėjo kelis tūkstančius draugų, paskyros taip pat skatino prisidėti viena kitą į draugus, kartais komentuodamos, kad testuoja veikiančias „greičio fermas“, t. y. sekėjų auginimo mechanizmus.
Atrodo, kad neautentiškos paskyros sukuria didžiulį tinklą, o tai reiškia didesnę galimybę skleisti savo „patinkantį“ turinį ir didinti pasiekiamumą. Tiriant įtartinų profilių „draugus“ ir „patinka“ paspaudimus, buvo galima atsekti „Facebook“ grupes, veikiančias kaip „sekėjų fermos“, pavyzdžiui, viešą grupę pavadinimu “Follow To Follow Back Facebook Page” subūrusią 250 tūkst. narių. Pažymėtina, kad tarp tiriamų įrašų apie Kaliningradą skleidėjų buvo rasta paskyrų, turinčių tūkstančius draugų.
Google Ads ‘Account renting’ in the Philippines
Atliekant įtartinų paskyrų analizę padarytas dar vienas įdomus atradimas, kuris gali būti laikomas užuomina, padedančia atskleisti dezinformacijos kampanijų socialiniuose tinkluose schema, arba modus operandi. Tai buvo skelbimas apie būdą užsidirbti: „Klientas išsinuomos jūsų „Google Ads“ paskyrą, kad galėtų įdėti ir paleisti savo skelbimus nuo 21 val. vakaro iki 6 val. ryto“. Ši veikla ypač populiari Filipinuose. Nors skelbimas skirtas „Google Ads“, panašios „komandos“ renka žmones, norinčius išsinuomoti savo socialinių tinklų paskyras, įskaitant ir „Facebook“. Svarbu paminėti, kad nors skelbimu besidalijančios paskyros pavadinimas buvo filipinietiškas, jos URL nurodytas vardas akivaizdžiai priklauso rusakalbiam žmogui. Profilio „patinka“ skiltyje taip pat buvo daug rusiškų puslapių ir pateiktos profilio nuorodos į Rusijoje plačiai naudojamus socialinius tinklus („Odnoklassniki“ ir „VKontakte“). Abi nuorodos neaktyvios.
Šis atradimas galimai paaiškina ne tik patikimai ir tikroviškai atrodančių paskyrų, turinčių ilgą profilio istoriją, įsitraukimą į LRT English pranešimus apie Kaliningradą, bet ir į dezinformacijos kampanijas apskritai.
Komentarų analizė
Tyrimui atrinkome 9100 komentarų, kuriuos parašė 3187 paskyros po 7 „Facebook“ įrašais. Verta paminėti, kad kai kurie profiliai komentavo kelis kartus - 49 paskyros rašė daugiau nei 20 kartų, o 7 paskyros paliko daugiau nei 40 žinučių po LRT English "Facebook" pranešimais.
Atrinktų komentarų analizė parodė, kad jie dažniausiai nebuvo tiesiogiai susiję su Kaliningrado tranzito sankcijų tema. Vietoj to juose aptariami bendresnio lygmens klausimai, sukosi diskusijos apie Vakarus bei Rusijos karą Ukrainoje.
Tarp pranešimų buvo nemažai tiek prorusiškų, tiek pro-ukrainietiškų komentarų. Naudojant „Graphika“ semantinės analizės įrankį, nustatyti penki reikšmingi komentarų burbulai. Tarp jų nustatyta reikšminga 62 paskyrų grupė, apibūdinanti Ukrainos batalioną „Azov“ kaip nacistinę organizaciją. Šiose paskyrose buvo pateiktos nuorodos į tarptautinės žiniasklaidos šaltinius (pvz., CNN, The Guardian, Al Jazeera). Ši grupė išsiskyrė tiek nuoseklumu, tiek pro-kremliško pobūdžio komentarais.
„Graphika“ naudojo savo naratyvų analizės technologiją, kad nustatytų bendras komentarų teksto temas, ir tinklo analizės technologiją, kad nustatytų su šiomis temomis susijusią auditoriją. Pirminiai atradimai apima propagandinius, anti-ukrainietiškus ir pro-rusiškus naratyvus, matomus įvairių auditorijų visame pasaulyje, įskaitant koordinuotus veikėjus, remiančius B. Assado režimą Sirijoje, ir (mažesniu mastu) Meksikos žurnalistus ir tyrėjus.
Išvados
Atlikta analizė parodė, kad neįprastai didelis reakcijų, komentarų ir pasidalijimų skaičius po LRT English paskelbtais „Facebook“ pranešimais apie Rusijai taikomas ES sankcijas ir pasirinktų prekių tranzito į Kaliningradą per Lietuvą draudimą buvo dirbtinai sukurtas siekiant kuo plačiau paskleisti šį turinį.
DebunkEU.org atrinko 14 probleminių įrašų šia tema, kurie sulaukė didžiausio bendro interakcijų skaičiaus iš visų LRT English „Facebook“ puslapio įrašų, paskelbtų 2022 m. birželio 1 d. - rugpjūčio 31 d. Atrinkti įrašai pasižymėjo dideliu reakcijų skaičiumi – vienas jų surinko net 111 kartų daugiau interakcijų nei vidutiniškai.
Naudojant „Graphika“ socialinių tinklų žemėlapių sudarymo programinę įrangą „Gephi“, buvo vizualizuotas sąveikų pasiskirstymas tarp LRT English „Facebook“ puslapio įrašų, kurie sulaukė „patinka“ paspaudimų, komentarų ir pasidalijimų. Dauguma paskyrų arba reagavo į pranešimus arba juos komentavo, o tai priimta laikyti labiau nenatūraliu elgesiu. Be to, iš Afrikos ir Azijos šalių kilusios paskyros daug dažniau „mėgo“ arba dalijosi pranešimais, o tai gali būti suvokiama kaip taktika, kuria siekiama sustiprinti turinį ir kartu užmaskuoti nenatūraliai didelį paskyrų iš užsienio regionų įsitraukimą.
Automatinė duomenų analizė naudojant „Namsor“ programinę įrangą leido patikrinti galimas paskyrų kilmės šalis ir geografinius regionus. Buvo išanalizuotos paskyros, kurių tikslumas siekė 80 %, t. y. 2712 paskyrų. Iš viso atsekta 91 šalis, iš kurių kilo šie profiliai, daugiausia iš Lenkijos, Lietuvos, Nigerijos, Kenijos ir Bangladešo. Žvelgiant iš geografinių regionų perspektyvos, 57 % interakcijų su LRT English įrašais apie Kaliningrado sankcijas buvo iš Afrikos ir Azijos.
Atlikus 847 paskyrų rankinę analizę paaiškėjo, kad daugiau nei pusė jų (56,9 %) yra įtartinos. Daugiausia įtartinų paskyrų taip pat buvo iš Afrikos ir Azijos šalių, o į pirmąjį trejetuką pateko Nigerija, Kenija ir Filipinai. Šios išvados dar kartą patvirtina jau turimą informaciją apie užsienio veikėjų išnaudojamus botų ir trolių ūkius siekiant manipuliuoti socialiniais tinklais.
Analizuojant profilius paaiškėjo, kad dauguma jų atitinka panašų modelį – turėjo apie 4900 „draugų“. Be to, aptiktas nedidelis Afrikos „Facebook“ paskyrų burbulas, jungiantis potencialius botus, kurie sąveikavo su LRT English įrašais apie Kaliningrado sankcijas.
Rankinis tyrimas taip pat leido nustatyti galimą tokių kampanijų, kaip analizuotoji, veikimo būdą - paskyrų „nuomą“ įvairiems tikslams, pavyzdžiui, manipuliacijoms „Google Ads“ reklamomis, Filipinuose organizuojamoms schemoms. Nustatyta, kad kai kurios paskyros, iš pažiūros administruojančios tokią veiklą, sąveikavo su LRT English „Facebook“ pranešimais. Didelė tikimybė, kad viena iš šių paskyrų buvo vartotojas iš Rusijos, savo tapatybę prisidengęs filipinietiška pavarde.
Buvo atlikta septynių turimų pranešimų analizė, per kurią surinkta 9100 komentarų, parašytų iš 3187 paskyrų. Naudodama klasterizavimo metodą, „Graphika“ nustatė grupę vartotojų, kurie naudojo netikras paskyras, kad prastumtų komentarus apie Ukrainos bataliono „Azov“ „nacistinį pobūdį“.
Graphika naratyvų analizės technologija ir tinklo analizės technologija leido atsekti anti-ukrainietiškus ir pro-rusiškus naratyvus, kuriais užsiima auditorijos visame pasaulyje, įskaitant koordinuotus veikėjus, remiančius Assado režimą Sirijoje, ir (mažesniu mastu) Meksikos žurnalistus ir tyrėjus.
Automatinė duomenų analizė naudojant „Namsor“ programinę įrangą leido patikrinti galimas paskyrų kilmės šalis ir geografinius regionus. Buvo išanalizuotos paskyros, kurių tikslumas siekė 80 %, t. y. 2712 paskyrų. Iš viso atsekta 91 šalis, iš kurių kilo šie profiliai, daugiausia iš Lenkijos, Lietuvos, Nigerijos, Kenijos ir Bangladešo. Žvelgiant iš geografinių regionų perspektyvos, 57 % interakcijų su LRT English įrašais apie Kaliningrado sankcijas buvo iš Afrikos ir Azijos.
Atlikus 847 paskyrų rankinę analizę paaiškėjo, kad daugiau nei pusė jų (56,9 %) yra įtartinos. Daugiausia įtartinų paskyrų taip pat buvo iš Afrikos ir Azijos šalių, o į pirmąjį trejetuką pateko Nigerija, Kenija ir Filipinai. Šios išvados dar kartą patvirtina jau turimą informaciją apie užsienio veikėjų išnaudojamus botų ir trolių ūkius siekiant manipuliuoti socialiniais tinklais.