Lietuvos internetinėje erdvėje nusikalstamą veiklą vykdanti internetinių sukčių grupuotė aktyviai kuria fiktyvų naujienų srautą socialiniuose tinkluose, imituodami gerai žinomus naujienų portalus bei neva oficialias portalų administruojamas „Facebook“ paskyras. Siekiant sutelkti kuo didesnį žmonių susidomėjimą, greitą finansinę sėkmę siūlančiomis reklamomis naudojami ir gerai atpažįstami veidai. Vienas iš jų – žinomas atlikėjas Marijonas Mikutavičius.
Su M. Mikutavičiaus atvaizdu paleistos 737 apgaulingos reklamos, jos parodytos 6,18 milijono kartų, daugiausiai lietuvių ir latvių kalbomis, nusitaikant į auditorija Lietuvoje.
Pagrindinis šių fiktyvų reklamų tikslas – įtraukti nieko neįtarančius „Facebook“ vartotojus į netikras investavimo schemas, kurių epicentre figūruoja neteisėtai panaudotas Marijono Mikutavičiaus atvaizdas. Nors nuotraukos paimtos iš viešai prieinamų publikacijų, jų viešinimas gali būti ribojamas techninių sprendimų pagalba. Svarbu paminėti, jog net ir žinomo asmens veidas patenka į asmeninių duomenų apimtį ir be tiesioginio vaizduojamo asmens sutikimo, asmens atvaizdo panaudojimas yra neteisėtas.
Tačiau po anonimiškumo šydu veikiančios grupuotės, tokios kaip WeRedirect APT, savo tikslams įgyvendinti neteisėtai naudoja ne tik fizinių asmenų atvaizdus, bet ir gerai žinomų bei lengvai atpažįstamų, tokių kaip „Delfi“, LRT bei kitų Lietuvoje plačiai žinomų prekės ženklų logotipus.
Netikrų „Facebook“ reklamų su M. Mikutavičiaus atvaizdu pavyzdžiai
Svarbu paminėti ir tai, jog prekių ženklai naudojami ne tik logotipų pavidale, bet ir svetainių adresuose (URL), į kuriuos nukreipia šios manipuliuotos reklamos.
Nors šiuo atveju domene atsispindintys prekės ženklai nėra susiję su paveiksliukuose matomais prekės ženklais ir yra arba fiktyvūs, arba nežinomi plačiajai auditorijai, socialinių tinklų vartotojams atpažinti manipuliaciją vis tiek gali būti sudėtinga. Mažesnio šrifto domenai ar familiarūs raktažodžiai, tokie kaip „shop“, „top“, „site“ yra dažnai nepastebimi didžiajai daliai vartotojų ir nesukelia įtarimų bei realių abejonių dėl spaudžiamos nuorodos tikrumo bei galimai fiktyvios sąsajos su patikimo prekės ženklo pavadinimu.
Kaip jau buvo minėta, lengvai atpažįstami domenai ar prekės ženklai nėra vienintelis kriminalinių grupuočių būdas atkreipti vartotojų dėmesį. Atliekant „WeRedirect APT“ publikuojamų reklamų analizę, nustatyta, jog didžiojoje dalyje fiktyvių reklamų bei publikacijų yra naudojamos būtent Marijono Mikutavičiaus nuotraukos.
Kai kurios nuotraukos, naudojamos prie netikrų straipsnių, yra retušuojamos joms suteikiant ryškų kriminalinį kontekstą. Pavyzdžiui, viename iš paveiksliukų Marijonas Mikutavičius yra vaizduojamas vilkintis oranžinės spalvos kombinezoną, primenantį dažnai užsienio filmuose matomas kalėjimo uniformas.
Kriminaliam kontekstui susitirpinti taip pat naudojami kiti su nusikalstamu pasauliu bei teisėsaugos institucijomis susiję atributai, tokie kaip: policijos automobiliai, policininkų uniformas vilkintys asmenys, prabangūs laikrodžiai bei stambios pinigų sumos grynaisiais. Tačiau, svarbu paminėti ir tai, jog su institucijomis susijusių iliustracijų lokalizavimas nebuvo tinkamai apgalvotas. Pavyzdžiui, vienoje iš nuotraukų vaizduojama ne Lietuvos, o Sakartvelo policijos ekipažas su šiai šaliai būdingais skiriamaisiais ženklais (pvz.: uniforma, kartveliškais automobilių registracijos numeriais, užrašais kartvelų kalba ant automobilių).
Svarbu paminėti ir tai, jog dėmesiui pritraukti naudojami ne tik prekės ženklų logotipai ar žinomų asmenų nuotraukos, bet ir emocinę reakciją (pvz.: nuostabą, išgąstį) provokuojantys tekstai, kurie, gali paskatinti vartotojus paspausti ant nuorodos neįsigilinant į siūlomą turinį.
Reklamose naudotos žinutės:
„Dėl Marijono Mikutavičius eteryje išsakytų žodžių Lietuvos bankas padavė ieškinį“.
„Marijonui Mikutavičiui pateikti kaltinimai pasitvirtino! Garsios daininkės paslaptis pagaliau atskleista!”„ Šiandien tragiška Marijono Mikutavičiaus pabaiga! Žinia šį rytą sukrėtė visus lietuvius”.
„Marijonas Mikutavičius kalbėjo apie savo pajamas ir išsigando, kai laidos metu sulaukė skambučio iš banko ir pareikalavo nutraukti laidą”.
„Mikrofonas vis dar buvo įjungtas, kai tai buvo pasakyta tiesioginiame eteryje!”„Marijono Mikutavičiaus buvo žinomas ir talentingas Lietuvos daininkas, kuris tapo dideliu įvertintu tarp žmonių dėl savo…”
„Marijono Mikutavičius: Štai naujausias būdas, kaip šeimos naudoja dirbtinio intelekto galią, kad padidintų savo turtą prieš Kalėdas”.
„Marijono Mikutavičius kalbėjo apie savo pajamas ir išsigando, kai laidos metu jam paskambino iš banko ir pareikalavo nutraukti laidą”.
Nors iš pirmo žvilgsnio virš reklamų matomas tekstas gali pasirodyti pakankamai įtikinamai (pvz.: tekstuose matomi skyrybos ženklai, naudojami lietuviški rašmenys, didžiosios raidės sakinio pradžioje bei švenčių pavadinimuose ar mažosios raidės panaudojimas referuojant į tautybę), tačiau manipuliuoto teksto kilmę lengvai išduoda nesuderinti linksniai bei su klaidinga gimine nurodyti daiktavardžiai (pvz.: „Garsios dainininkės paslaptis“, „tapo dideliu įvertintu“). Įvertinę leksikos bei sintaksės klaidas, galime daryti prielaidą, jog tekstinio turinio originali kalba buvo ne lietuvių, o vertimui galimai buvo naudojami ir mašininio vertimo arba tekstą generuojantys dirbtinio intelekto sprendimai.