KĄ TEIGIA RUSIJOS PROPAGANDISTAI:
Nuo tos dienos, kai Rusija 2022-ųjų m. vasario mėn. pradėjo invaziją į Ukrainą, Kremliui pavaldi žiniasklaida stengėsi įtikinti Rusijos visuomenę ne tik, kad Ukraina nėra laiminčiųjų pusėje, bet kad ir taip vadinamoji „specialioji karinė operacija“ yra pilnai „kontroliuojama“ ir Rusijos pergalė yra vos kelių dienų klausimas.
Pagrindinis šio realybės neatitinkančio naratyvo tikslas – sustiprinti Rusijos gyventojų moralę karo su Ukraina akivaizdoje bei įtvirtinti Rusijos, kaip pergalingos valstybės įvaizdį.
Pergalės dienos proga sakytoje kalboje Vladimiras Putinas pareiškė, kad „prieš mūsų šalį vėl yra vykdoma agresija, bet mes atrėmėme tarptautinio terorizmo grėsmę, todėl ir toliau ginsime Donbaso žmones bei užtikrinsime savo šalies saugumą“ [1].
Taip vadinamos „specialiosios karinės operacijos“ nušvietimas Kremliaus valdomoje žiniasklaidoje yra apdairiai kontroliuojamas įtraukiant šūsnį melagingų faktų: nuo pranešimų apie dirbintai išpūstus žuvusių Ukrainos karių žuvusiųjų skaičiaus [2] iki pranešimų, kad miestai neužpuolami, bet verčiau „išlaisvinti“ iš Kijevo kontrolės. Negana to, net pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas puolė viešai neigti Ukrainos kontrpuolimo sėkmę [3].
Tačiau karui užsitęsus ilgiau nei buvo numatyta Kremliaus, dezinformaciniai naratyvai įgavo kiek kitokį atspalvį paversdami Vakarus karo veiksmų „šalininkais“ tiekiant karinę pagalbą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms ir taip neva dar labiau vilkinant karo Ukrainoje baigtį.
REALUS SITUACIJOS VERTINIMAS:
Priešingai nei numatė Putinas, Ukraina atsilaikė, o visuotinė ginkluota ukrainiečių rezistencija Rusijos kariuomenę privertė trauktis iš užimtų pozicijų. Nors Vladimiras Putinas mielai imtųsi eilinio istorijos perrašymo, net pats Kremliaus elitas negalėtų paneigti, jog neišprovokuota Rusijos agresija sulaukė įnirtingo bei kiek netikėto Ukrainos ginkluotojų pajėgų pasipriešinimo [4]. Nors pirmosiomis karo dienomis Kremliaus propagandistai skelbė, jog ši „speciali karinė operacija“ labiau primins blickrygą, o Ukrainos pasipriešinimo kovotojai prieš Rusijos kariuomenę neatlaikys net trijų dienų, Ukrainai vis tik pavyko atsispirti didžiuliam Rusijos puolimui ir netgi išlaisvinti didelę dalį savo teritorijos, užgrobtos pirmosiomis karo dienomis [5]. Tokia įvykių seka neabejotinai susilpnino Rusijos propagandos mašinos galimybes užtikrinti greitos bei sėkmingos „specialios karinės operacijos“ įvaizdį Rusijos visuomenės akyse. Pamažu didėjant Rusijos ginkluotojų pajėgų techniniams bei žmogiškiesiems nuostoliams, sparčiai senkant karių moralei bei krentant Vladimiro Putino palaikymui [7], Rusijos žiniasklaidai tapo kaip niekada svarbu užtikrinti, jog plačioji Rusijos visuomenė ir toliau manytų, pergalė yra jau čia pat.
Karo studijų instituto duomenimis, nuo 2022 m. lapkričio mėn. Ukraina atkovojo daugiau nei 50 procentų teritorijos, kurią Rusija iš pradžių užėmė [8]. Ukrainai pavyko visiškai išstumti Rusijos pajėgas iš Černigovo, Kijevo, Sumų, Žitomiro ir Nikolajaus miestų [9]. Taip pat atkreiptina, jog Luhansko, Chersono, Zaporožės ir Donecko regionų kontrolę, kuriuose iki šiol Rusijos kariuomenė valdė didžiąją dalį teritorijos, pamažu perima Ukrainos ginkluotosios pajėgos [10]. Pasak ISW, „Rusijos pajėgos nuo sausio 1 d. užėmė iš viso 282 kvadratinius kilometrus teritorijos. Tuo tarpu Ukrainos pajėgos vos per penkias savaitės pajėgė išlaisvinti beveik tiek pat teritorijos, kiek Rusijos pajėgos sugebėjo užimti per šešis mėnesius“. [11]
Akivaizdu, jog Rusija patiria didžiulius nuostolius, o ir pati „speciali karinė operacija“ Rusijai kainavo brangiau nei buvo numatyta. Ekspertai apskaičiavo, kad nuo karo pradžios Rusijos karinės pajėgos prarado beveik 10 000 vienetų įvairios puolimui reikalingos įrangos, tokios kaip: tankai, sunkvežimiai, artilerijos dalys ir bepiločiai orlaiviai [12], kurių papildomas įsigijimas neapsieitų be nenumatytų milijardų dolerių iš Rusijos federalinės vyriausybės biudžeto [13]. Nors Kremliaus pareigūnai ir jiems pavaldi žiniasklaida dažnai atkreipia dėmesį į Ukrainos karinių pajėgų netektis [14], Ukraina atsilaiko ir pamažu juda į priekį su kiekviena diena atsikovodama vis daugiau kvadratinių kilometrų okupuotos teritorijos.
Viena iš pagrindinių Ukrainos kariuomenės sėkmės karo lauke priežasčių – sėkmingas reformos vykdymas. Lyginant karinės parengties padėtį, kurioje Ukraina buvo 2014-aisiais metais su šiandienine padėtimi, pamatytume modernizuotos, aukštos kvalifikacijos bei moralės ginkluotųjų pajėgų vaizdinį [15]. 2016-aisiai metais Ukrainos vyriausybės pradėtos griežtos reformas gynybos sektoriuje bei užtikrinant nuolatinę Vakarų partnerių teikiamą finansinę bei karinę pagalbą, padėjo sėkmingai užbaigti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų modernizavimą, paverčiant jas pasirengusiomis atremti Rusijos agresiją [16] [17]. Taip pat svarbu paminėti, jog Ukrainos ginkluotojų pajėgų sėkmę lėmė aktyvi piliečių savanorystė paramilitaristinėse struktūrose. 2022-ais metais įsikūrus Ukrainos teritorinės gynybos legionui, šis pirmasis įsitraukė į kovinius veiksmus saugant Hostomelio oro uostą [18].
Stebint prokremliškos žiniasklaidos skleidžiamą informaciją, nesunku būtų pastebėti reportažų apie Rusijos karinių pajėgų nuostolius trūkumą. Siekiant sukurti kiek įmanoma pozityvesnį „specialios karinės operacijos“ įvaizdį, Kremliui lojali žiniasklaida privalo pasikliauti selektyvios ir tendencingos informacijos pateikimo skaitytojui taktika. Pavyzdžiui, EK pirmininkei Ursulai von der Leyen per klaidą pareiškus, jog žuvusių Ukrainos karių skaičius gali siekti net 100 tūkst. (šis skaičius buvo apskaičiuotas įskaitant tiek žuvusiuosius, tiek sužeistuosius karius) [19] [20], Rusijos žiniasklaida pasinaudojo esama situacija ir ištransliavo per klaidą išdidintą žuvusių Ukrainos karių skaičių kaip realų skaičių, kurį numatė pati Europos Komisija. Nors klaida vėliau buvo ištaisyta pakartotinėje transliacijoje, tačiau tiek pirminis įrašas, tiek redaguota įrašo versija buvo panaudotos skleidžiant „iš anksto suplanuotos maskuotės“ naratyvą. bei įtikinant Rusijos visuomenę, jog žuvusių Ukrainos karių skaičius iš tiesų siekia minėtąjį skaičių.
Dekontekstualizuojant išsakytą kalbą bei pateikiant ją be tolimesnių paaiškinimų ar pataisymų, Rusijos dezinformacijos veikėjai tikslingai siekė apgauti savo auditoriją dirbtinai padidindami žuvusiųjų ukrainiečių skaičių, taip dar labiau skatindami mintį, kad „karas Ukrainai nesiseka“.
Šaltiniai:
[14] https://www.reuters.com/world/europe/russian-soldier-gets-12000-destroying-german-tank-ukraine-2023-06-20/
„Debunker“ - tai Debunk.org dezinformaciją griaunančių straipsnių serija, kurioje daugiausia dėmesio skiriama prokremliškų šaltinių skleidžiamam žalingam melui ir propagandai. Kitus straipsnius rasite debunk.org/debunker.