Naujas medijų raštingumo kursas "InfoSkydas", skirtas atpažinti dezinformaciją. Daugiau >>>
DEZINFORMACIJA IR MISINFORMACIJA
Dezinformacija jau tapo dideliu iššūkiu net ir galingiausioms šalims bei organizacijoms, įskaitant mūsų sąjungininkus - JAV, Europos Sąjungą ir NATO. Tačiau dezinformacijos keliamų grėsmių nuvertinimas jau paveikė kelių šalių rinkimų rezultatus, kainavo milijardus eurų ir netgi sukūrė prielaidas visuotiniam saugumui susilpnėti.
2019 m. Oksfordo universiteto išleistos ataskaitos duomenimis, šalių, susiduriančių su politinės dezinformacijos kampanijomis, skaičius padvigubėjo per pastaruosius dvejus metus ir siekia 70. Mokslininkų teigimu, kiekvienoje iš šių valstybių veikia bent viena politinė partija arba vyriausybinė institucija, naudojanti informacijos manipuliacijas socialiniuose tinkluose. Kalbant apie socialinius tinklus, 2018 m. Masačusetso technologijos instituto atliktas tyrimas atskleidė, kad Twitter dezinformacija sklinda šešis kartus greičiau, nei faktinė informacija. Kodėl? Nes dažniausiai melagingam turiniui skleisti net nereikalingi žmonės.
Automatizuotos netikros paskyros, vadinamos botais, naudojamos skleisti melagingoms žinutėms, sukelti aistroms apie tam tikrą temą ir šitaip privilioti tikrus vartotojus skaityti bei dalintis išgalvota informacija. Tiesa, pati botų technologija nėra žalinga - priklausomai nuo to, kokiam tikslui ji naudojama.
Informacinio karo priemonės naudojamos ne tik valstybių - jos vis plačiau prieinamos ir juodojoje rinkoje. Iš esmės, bet kas gali surengti dezinformacijos kampaniją. Recorded Future duomenimis, “dezinformacijos paslaugos” yra lengvai prieinamos kriminaliniuose forumuose ir kainuoja nuo 15 iki kelių tūkstančių dolerių.
Jungtinių Valstijų Nacionalinio saugumo departamentas, Europos Sąjunga bei Jungtinė Karalystė pripažino Rusijos, Kinijos ir Irano vykdomos dezinformacijos kampanijas kaip vieną iš didžiausių grėsmių pasauliniam saugumui. Lietuvos Valstybės saugumo departamentas taip pat įvardijo Rusiją ir Kiniją kaip valstybes, keliančias grėsmę Baltijos šalims.
2016 m. JAV prezidento rinkimai tapo klasikiniu “trolių fabrikų” naudojimo pavyzdžiu - Sankt-Peterburge įsikūrusi “Interneto tyrimų agentūra” (Internet Research Agency) yra vienas žinomiausių. Nebraskos universiteto mokslininkai išskyrė pagrindines IRA taktikas, nutaikytas į Jungtinių Valstijų auditoriją - pavyzdžiui, tiek dešinės, tiek kairės politinės pakraipos, taip pat juodaodžių bendruomenės Facebook ir Instagram puslapiuose rodytos reklamos, sustiprinančios tam tikroms grupėms skirtas žinutes.
Baltijos šalyse, didžiausią grėsmę kelia Rusijos valstybės finansuojami leidiniai (tokie kaip RT, Sputnik ir RuBaltic), bei nesisteminė žiniasklaida Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje, kuri dažnai dar labiau sustiprina pro-Kremliškas žinutes ir skleidžia jas vietinėmis kalbomis.