Lietuvoje internetiniai sukčiai kuria didžiųjų naujienų portalų kopijas, netikras jų „Facebook“ paskyras ir kviečia investuoti į netikras investavimo platformas, taip siekdami išvilioti pinigus iš Lietuvos bei kaimyninių valstybių piliečių. Siekiant pritraukti kuo daugiau žmonių dėmesio, greitą finansinę sėkmę siūlančiose reklamose naudojami ir gerai atpažįstami veidai - atlikėjai, žurnalistai, politikai bei nuomonės formuotojai.
Nenustatyti asmenys išnaudoja LRT, LNK, „Delfi“ „InfoTV“, Estijos nacionalinio transliuotojo ERR, Estijos laikraščio „Eesti Päevaleht“, taip pat „Ignitis“ bei „Orlen Lietuva“ prekės ženklus, kurdami netikras jų paskyrų kopijas, kuriose talpinamos netikros reklamos šių prekės ženklų vardu. Pagrindinis reklamų tikslas - apgaulės būdu įtraukti „Facebook“ vartotojus į fiktyvias investavimo schemas per netikras „Facebook“ paskyras.
Pirmoji tyrimo dalis:
Atkreiptina, jog internetiniai sukčiai naudoja netikras arba klonuotas paskyras, kurios veda „Facebook“ vartotojus į internetinius puslapius su straipsniais, kurie atkartoja žinomų lietuviškų naujienų portalų vaizdinius elementus (pvz., lengvai atpažįstami logotipai, svetainei būdingas šriftas, priekiniam ženklui unikali internetinio puslapio struktūra ir t.t.).
APGAULINGOSE „FACEBOOK“ REKLAMOSE - IR ŽINOMI LIETUVOS VEIDAI
Vartotojų dėmesiui pritraukti, be skandalingų kriminalinių įvykių, sukčiai taip pat išnaudoja Lietuvoje bei užsienyje gerai žinomus veidus - žurnalistus, politikus, sportininkus, nuomonės formuotojus ir t.t.
Tai daroma ne tik naudojant jų nuotraukas, bet ir iškreipiant tikras istorijas arba pasitelkiant absoliučiai fiktyvias su finansine sėkme susijusias istorijas. Netikros reklamos visada sustiprinamos šokiruojančiomis žinutėmis, pavyzdžiui:
· „Anužis stipriai prisivirė košės tiesioginio eterio metu“
· „Nustok atidavinėt savo pinigus kvailiams! Tiesiog pakartokite tai...“
· „Mildažytės reputacijai galas“
· „G. Deksniui prasti reikalai...“
· „Po Gitano Nausėdos interviu prie bankomatų nuėjo tūkstančiai žmonių ir bankai nustebo“
· „Marijonas Mikutavičius kalbėjo apie savo pajamas ir išsigando, kai laidos metu sulaukė skambučio iš banko ir pareikalavo nutraukti laidą“
Kai kurios nuotraukos, naudojamos prie netikrų straipsnių, yra retušuojamos joms suteikiant kriminalinį kontekstą (pavyzdžiui, kad žinomi asmenys yra neva suimami policijos pareigūnų).
Manipuliuojama ne tik prie reklamų pridedamomis nuotraukomis, bet ir vaizdo įrašais. Pavyzdžiui, naudojant dirbtiniu intelektu paremtą „deepfake“ technologiją, sukčiai „įdėjo“ fiktyvios investavimo schemos reklamą į Lenkijos ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio lūpas:
„Deepfake“ technologija sukčiavimo schemose pasitelkiama ne pirmą kartą. Pavyzdžiui, sukčiai naudojo DI sugeneruotus vaizdo įrašus, kuriuose naudotas žinomo finansų konsultanto Martinas Lewiso iš Didžiosios Britanijos atvaizdas ir balsas. M. Lewisas 2018 m. padavė „Facebook“ į teismą dėl apgavikiškų reklamų, naudojančių jo atvaizdą fiktyvioms investavimo schemoms reklamuoti. Tuo metu „Facebook“ sudarė taikos sutartį, pažadėjo spręsti šią problemą ir paaukojo 3 milijonus svarų sterlingų nevyriausybinei organizacijai, padedančiai nuo sukčių nukentėjusiems asmenims. Tačiau šiemet viena Didžiosios Britanijos gyventoja prarado viso gyvenimo santaupas ir įklimpo į tūkstantines skolas po to, kai tapo socialiniame tinkle „Facebook“ reklamuojamos kriptovaliutos apgaulės auka. Reklamose buvo melagingai teigiama, kad ją remia Martinas Lewisas.
Kai kurios reklamos leidžiamos ne iš portalais apsimetančių „Facebook“ puslapių, tačiau tuomet priestraipsnių esančiose nuotraukose matomas žiniasklaidos priemonės logotipas, pavyzdžiui:
Mažiausiai 20 Lietuvoje ir pasaulyje žinomų vardų ir veidų yra Išnaudojami apgaulingose reklamose (vardijama abėcėlės tvarka).
1. Artūras Anužis, TV3 žinių vedėjas
2. Vidas Bareikis, atlikėjas
3. Gintaras Deksnys, LNK žinių vedėjas
4. Andrzejus Duda, Lenkijos prezidentas
5. Kaja Kallas, Estijos ministrė pirmininkė
6. Alaras Karis, Estijos prezidentas
7. Darius Maikštėnas, Ignitis Grupės vadovas
8. Edita Mildažytė, žurnalistė
9. Marijonas Mikutavičius, atlikėjas
10. Darius Mockus, UAB MG Baltic Group vadovas
11. Mateuszas Morawieckis, Lenkijos Ministras Pirmininkas
12. Gitanas Nausėda, LR prezidentas
13. Edgars Rinkēvičs, Latvijos prezidentas
14. Viktorija Siegel, nuomonės formuotoja
15. Deividas Šemberas, futbolininkas
16. Ingrida Šimonytė, LR ministrė pirmininkė
17. Andrius Tapinas, visuomenininkas
18. Ott Tänak, Estijos ralio lenktynininkas
19. Greta Thunberg, aplinkosaugos aktyvistė
20. Donaldas Tuskas, buvęs Europos Tarybos prezidentas
TIKROMIS ŽINIASKLAIDOS PRIEMONĖMIS APSIMETANTYS „FACEBOOK“ PUSLAPIAI IR INTERNETINĖS SVETAINĖS
Reklamos su žinomus veidus išnaudojančiais netikrais straipsniais yra publikuojamos iš žiniasklaidos priemonėmis apsimetančių „Facebook“ paskyrų ir veda į svetaines-klonus, atkartojančias tikrų portalų dizainą.
Pavyzdžiui, „Lietuvos naujienos“, kuris apsimeta „DELFI TV“ bei naudoja „Delfi“ logotipą, pirmą kartą registruotas 2023-03-20 ir vadinosi “Distant chillax“, o tų pačių metų rugsėjo 25 d. persivadino į „Lietuvos naujienos“.
Sukčiai taip pat sukūrė „Info TV“ kopijas, per 2023 m. spalį - rugsėjį iš viso 16 „Facebook“ puslapių. „Info Žinios“, „Info Dienraštis“, „INFO 24 Naujienlaiškis“, „INFO Žurnalas“, „INFO Diena“, bei rusų kalba „Info RU“.
Taip pat prikurta ir netikrų „LNK“ Facebook puslapių, kurių dalis jau užblokuota, o naujausias, sukurtas 2023 m. rugsėjo 1 d., vis dar prieinamas.
Neapsiribota vien Lietuva, sukurta „Facebook“ puslapių ir estų kalba: „ERR 24Live“, „ERR Live“, „ERR.ee“
DIDŽIŲJŲ PORTALŲ KOPIJŲ PAVYDŽIAI
NETIKRŲ INVESTAVIMO PLATFORMŲ PAVYDŽIAI
Sukčiai reklamuoja šias fiktyvias investavimo platformas:
„Oil profit“
„Oil trade“
„Ignitis profit sense“
„Pump Oil“
„Oil Pump“
„Kvantinė uždarbio sistema“
„GPT App Definity“
„Bitcoin Videx 4.0“
„BitSoft360“
Klonuotas „Ignitis“ internetinis puslapis (valdomas sukčių): „Ignitis profit sense“
Svetainė teigia siūlanti išskirtinį sandorį prekybininkams iš Lietuvos, žadantį didelę grąžą iš prekybos elektra ir dujomis. Svetainėje naudojamas „Igničio“ pavadinimas ir logotipas. Svetainėje taip pat atvaizduojami netikri atsiliepimai bei atgalinis laikmatis su tikslu dirbtinai sukelti skubos jausmą ir taip įtikinti vartotojus užsiregistruoti investicinę schemą reklamuojančiame puslapyje bei įnešti pinigų.